vyžapinys

vyžapinỹs, -ė̃ smob. (3^4b) BŽ225, vỹžapinis (1), vyžãpinis (1) Vb 1. žr. vyžpynys: Ažu vỹžapinio išejo (ištekėjo) Ds. Vyžapiniai puikių vyžų žmonėms parūpina: dvinytai atlenkta karna, dailūs atbrailiniai lankeliai rš. 2. prk. niektauza: Ko tu klausai to vỹžapinio, anas tau pripasakojo visokių niekų Grv. 3. Ds žioplys: Vyžapinỹ, kur sūnų palikai! Ds.